Stella Maris

Marķukirkja

Prédikun séra Denis. 25. maķ 2003

Ķ fyrri lestrinum lżsir heilagur Pétur žvķ yfir aš Guš fari ekki ķ manngreinarįlit. (P. 10:34)

Viš veršum aš skilja žetta į réttan hįtt vegna žess aš misskilningur į óhlutdręgni Gušs gęti lamaš višleitni okkar ķ aš boša fagnašarerindiš. Óhlutdręgni Gušs getur til dęmis ekki žżtt aš öll trśarbrögš megi leggja aš jöfnu.

Heilagur Pétur vissi aš Guš hafši vališ Gyšinga og gert žį aš einstökum farvegi fyrir opinberun sķna. Śr žeirra hópi valdi Guš įkvešna Gyšingastślku - Marķu - til aš verša móšir Sonar hans. Seinna, eftir aš Jesśs hafši vališ postulana tólf, lķkti hann einum žeirra viš klettinn (petros), sem hann myndi byggja Kirkju sķna į.

Jesśs sagši: “Enginn kemur til föšurins, nema fyrir mig.” Og seinna fullyrti Pétur: “Ekkert annaš nafn er mönnum gefiš um vķša veröld, sem getur frelsaš oss.” (P.4:12)

Guš getur ekki veriš skeytingarlaus varšandi sannleikann eša leišina til frelsunar - og samtķmis hlutlaus žegar öll sköpun hans į ķ hlut. Ef viš skošum ręšu Péturs vel sjįum viš žetta į tvo vegu.

w Hann setur annars vegar įkvešna vķsbendingu ķ hjarta hvers manns sem snertir tilveru Gušs og ešli. Pétur talar um fólk eins og Kornelķus, sem “óttast” Guš og sżnir “rįšvendni” ķ hįttum sķnum.

Börn finna til dęmis fyrir lotningu eša ašdįun frammi fyrir hinu leyndardómsfulla og yfirnįttśrulega. En eftir žvķ sem aldurinn fęrist yfir fólk fer žaš oft aš aš leiša žessar tilfinningar hjį sér. Eigi aš sķšur kunnum viš aš meta góšan ręšumann, ljóšskįld, tónlistarmann eša kvikmyndaframleišenda sem hręra aftur upp ķ žessum tilfinningum ķ okkur.

Į svipašan hįtt dįumst viš aš hetjuskap, žrįtt fyrir tilraunir okkar aš hylja rétt og rangt móšu. Žessar tilfinningar sżna aš viš höfum vissa skynjun į Guši, viš skynjum suma eiginleika hans eins og heilagleika, réttlęti og gęsku.

w Óhlutdręgni Gušs sjįum viš lķka žegar Pétur talaši ķ nafni Jesś og Heilagur Andi kom yfir įheyrendur hans. Žį įttaši Pétur sig į žvķ aš žó įheyrendur hans vęru ekki Gyšingar gętu žeir eigi aš sķšur meštekiš hiš stórkostlega sakramenti skķrnarinnar.

Pétur var ķ fyrstu ófśs aš taka heišingjann Kornelķus inn ķ hiš kristna samfélag. En žį įttaši hann sig į žvķ aš kęrleikur Gušs og kraftur Heilags Anda gęti jafn skżrt birst ķ heišingja rétt eins og ķ Gyšingi. Žetta voru tķmamót ķ žróun hins nżja kristna samfélags, sem fram aš žessu hafši veriš bundiš viš Gyšinga eingöngu. Upp frį žessu yrši fólk Gušs ekki takmarkaš viš einn žjóšernishóp.

“Sannleikurinn sem ég hef nś gert mér grein fyrir”, segir Pétur viš Kornelķus er: “aš Guš fer ekki ķ manngreinarįlit. Hann tekur opnum örmum hverjum žeim, sem óttast hann og įstundar réttlęti, hverrar žjóšar sem er.” (P. 10:34-35)

Pétur fęrši Kornelķusi glešitķšindin og viš eigum lķka aš fęra žau öšrum. Ķ gušspjalli dagsins segir Jesśs: “Ég hef įkvaršaš yšur til aš fara og bera įvöxt, įvöxt sem varir.” Viš megum ekki sitja meš hendur ķ skauti ašgeršarlaus. Guš hefur vališ okkur meš įkvešinn tilgang ķ huga. Kęrleika Gušs sem śthellt er ķ hjarta okkar eigum viš einnig aš lįta flęša frį okkur til annarra. Aš öšrum kosti erum viš gagnslausar greinar, eins og viš heyršum ķ gušspjalli sķšasta sunnudags, einungis hęfar til aš vera höggnar af og ķ eld kastaš.