Stella Maris

Marķukirkja

Prédikun séra Denis, 5. desember 2004

Ašventan (eša jólafastan) er undirbśningstķmi jólahįtķšarinnar. Meš henni hefst kirkjuįriš. Ašventan stendur yfir ķ fjóra sunnudaga. Oršiš ašventa er komiš śr latķnu "adventus" og žaš žżšir, "koman," "nįlgast" eša "aškoma."

Jesśs er aš koma. Žaš er hans fyrsta koma sem viš minnumst um hver jól. En žaš sem viš erum ķ raun aš undirbśa, er hans endurkoma, sem mun verša į sķšasta degi.

Į ašventu er sumum hlutum breytt ķ kirkjunni. Til dęmis erum viš meš ašventukransinn. Hér um aš ręša hring meš gręnu laufi sem umlżkur fjögur kerti. Kertin, verša kveikt, eitt fyrir hvern sunnudag ķ ašventu og minna okkur į aš Jesśs er sanna ljósiš ķ žessum heimi.

Annar hlutur sem breyttur er, er hökull prestsins. Fjólublįr er liturinn sem kirkjan notar į ašventu og er hann tįkn išrunnar og sorgar.

Umręšuefni ritningarlestranna og bęnir ķ messunni, eru einnig breyttar. Ķ ašventu er eftirvęntingar aš gęta ķ žeim.

Į sérhverri ašventu er okkur bošiš aš dżpka og styrkja samband okkar viš Guš og nįungann.

Viš styrkjum sambandiš viš žį sem ķ kringum okkur eru meš žvķ aš fyrirgefa žeim sem hafa sęrt okkur, meš žvķ aš hafa aftur samband viš žį sem viš höfum ekki talaš viš lengi og meš žvķ aš vera vingjarnleg viš žį sem okkur lķkar ekki. Žaš er ekki aušvelt aš brjóta nišur žessa mśra, en kraftur Jesś, sem starfar ķ okkur, hjįlpar okkur til žess. Ašventan bżšur okkur upp į žetta. Hvernig getum viš bošiš Jesśbarniš velkomiš į jólunum, ef viš höfum hafnaš honum ķ žvķ fólki sem viš höfum śtilokaš frį lķfi okkar?

Žetta tķmabil, ašventan, er einnig tękifęri žar sem okkur bżšst aš styrkja samband okkar viš Guš. Žaš gerum viš meš betra og markvissara bęnalķfi, įsamt išrun synda okkar. Hvern einasta dag ķ lķfinu veršum viš fyrir freistingum sem leiša til syndar, ef viš stöndum ekki gegn žeim. Ef viš ķ raun og veru žrįum aš styrkja sambandiš viš Guš, veršum viš ķ fullri alvöru aš reyna aš yfirstķga žessar freistingar.

Kalliš til išrunar er brżnt vegna žess aš Jesśs segir: "Öxin er žegar lögš aš rótum trjįnna, og hvert žaš tré, sem ber ekki góšan įvöxt, veršur upp höggviš og ķ eld kastaš". Hér er okkur ķ fullri alvöru bošiš aš bśa okkur undir komu Jesś. Naušsynlegur žįttur žessa undirbśnings er aš skrifta, ef žess er nokkur kostur. En įšur en viš bišjum Guš fyrirgefningar veršum viš aš fyrirgefa žeim sem hafa sęrt okkur.

Jólakvöld, įriš 1914, į fyrsta įri heimsstyrjaldarinnar fyrri, lagšist einkennileg kyrrš yfir vesturvķgstöšvarnar. Hermennirnir ķ einni skotgröfinni voru aš tala um žaš hvaš žeir vęru aš gera ef žeir vęru heima hjį fjölskyldum sķnum um jólin. Eftir svolitla stund heyršu žeir söng óma frį óvinaskotgröfunum. Allir hlustušu. Žetta var jólasįlmur! Žegar honum var lokiš fóru žessir hermenn lķka aš syngja jólasįlm. Seinna žegar hópur hermanna fór aš syngja sįlminn "Hljóša nótt", tóku andstęšingarnir undir og hundrušir radda sungu saman į tveimur tungumįlum! "Einhver er aš koma!" hrópaši hermašur. Og žaš reyndist rétt. Hermašur śr óvinahernum var aš koma. Hann gekk mjög hęgt, veifaši hvķtum klśt meš annari hendinni en hélt į sśkkulašistykkjum ķ hinni. Hęgt og rólega fóru menn aš koma upp śr skotgröfunum og heilsa hver öšrum. Žeir deildu meš sér sśkkulašinu og tóbaki. Žeir fóru aš sżna myndir af įstvinum sķnum heima. Žeir skipulögšu meira aš segja fótboltaleik. Žaš sama geršist į jóladag.

Žetta jólakvöld var žaš koma Jesś sem megnaši aš fęra žessum hermönnum friš og góšvild hver ķ annars garš. Gleši og vinskapur kom ķ staš haturs, aš minnsta kosti ķ nokkrar klukkustundir. Hverjum žarf ég aš fyrirgefa einmitt nś į žessum tķma?